Kaip sodinti ir prižiūrėti bijūnus

Kaip bijūnus sodinti ir prižiūrėti Žinote, kai aš prabangiose floristikos studijose pamatau puokštes su bijūnais – nesvarbu kokiais – man atima žadą... Atrodo pirkčiau ir pirkčiau šias gėles... nu tokios jos man gražios. O ir keičiasi nuolat – pumpurai turi vienokį žavesį, vos prasiskleidęs žiedas man ko gero pats žavingiausias, o visai pražydęs bijūno žiedas – kažkokia magija. Dažniausiai ir spalvos kiekvienu periodu kiek skiriasi. Nu tai kaip jie gali atsibosti! J Žodžiu, kažkada labai seniai, nusprendžiau, kad ir aš tokių grožių noriu savo sode. Močiutė keletą atidavė, keletą nusipirkau prekybos centre. Ir vualia – turiu kuo gražiausių žiedų kasmet. Ir nieko nekainuoja. Ir darbo prie jų – super mažai. Na, trūkumas tik tas (kaip ir beveik visų daugiamečių) - labai jau trumpas tas jų žydėjimas (max pora savaičių, jei orai dėkingi). Todėl tikrai verta pasisodinti keletos rūšių su skirtingu žydėjimo laikotarpiu bijūnus. Taip jie akis džiugins ilgesnį laiką. Būtent taip ir padarysiu mūsų naujajame didžiąjame sode mūsų kaime.

Na, o dabar pasinerkime į truputį teorinių žinių. Tai kas tie bijūnai, ir iš kur jie?

Tai daugiamečiai vėdryninių šeimos augalai. Kilę iš Azijos šalių. Dažnu atveju - turintys vaistinių savybių (paeonia officinalis). Yra ir kitokių bijūnų rūšių, dėl savo grožio dabar jau gal ir lenkiančių vaistinių bijūnų rūšis veislių kiekiu. Tai puikusis bijūnas paeonia lactiflora. Populiarūs ir medėjantys bijūnai, jie Lietuvoje sutinkami rečiau, bet labai populiarūs ir paplitę – krūminiai bijūnai paeonia suffruticosa. Kad ir kokius bijūnus beaugintume, visi jie turi didžiulį populiarumą dėl lengvo auginimo, ilgaamžiškumo (paprastai vienoj vietoj gali augti dvidešimt ir daugiau metų) ir nuostabių įvairiausių spalvų ir formų bei malonaus aromato žiedų. Bet tik iš kokybiško ir sveiko gumbo gali išaugti sveikas ir gražus bijūnų krūmas, todėl verta išleisti eurą kitą daugiau ant kokybiško ir sveiko gumbo, kad bijūnais džiaugtumėtės greičiau.

Pirkti bijūno gumbą, krūmą vazone, ar maišelį su šaknimi prekybos centre?

Čia jau išsakysiu savo asmeninę nuomonę, grįstą mano pačios patirtimi. Nes esu išbandžiusi visus tris variantus

Vazonas – puiku, bet užima daug vietos, daug sveria (galvojant apie siutimą) ir yra ribotas plotas šakniai vystytis. Todėl net jei augalas vazone ir paaugintas du ar tris metus, jo šakniagumbis niekada nebus toks didelis, koks jis galėtų užaugti grunte. Maišelis iš prekybos centro. Na, jei pavyks nusipirkti nesuvytusį ir ne papelijusį – tai jau bus didelė sėkmė. O dar jei pumpurai bus gyvibingi, tai jau triumfas. Bet kokiu atveju, tas šaknies gabalėlis bus toks menkas, kad kol užaugs normalus krūmas, rizikuojate apskritai pamiršti, kad jį pasodinote... privalumas – akcijos metu galite nusipirkti labai pigiai. Man garantuotas ir geriausias būdas – šakniagumbiai iš ūkių. Būtent todėl juos ir vežamės tiesiai iš Olandijos specializuoto bijūnų ūkio (https://greendreams.lt/bijunai). Jie savo šakniagumbius daugina itin atsargiai, kokybiškai, turi tinkamas sąlygas sandėliavimui ir atsakingai skirsto rūšis (ne paslaptis, kad prekybos centruose labai dažnai pasitaiko sumaišytos veislės, spalvos ir t.t., kalbant ne vien apie bijūnus, bet ir apie likusius sodinukus. Ne veltui kartais nerašomi veislių pavadinimai, o paminima tik rūšis ir spalva). Na, jei jau turime ką sodinti, tai kaip reiktų tai padaryti tinkamai? Ogi pasodinti nėra sudėtinga.

Bijūnams tinka vidutinio sunkumo, nerūgšti (pH 6-6,5) priesmėlio ar priemolio giliai įdirbta dirva. Nuo to, kokioje dirvoje bijūnai augs, gali priklausyti jų žydėjimas, krūmo stiebų tvirtumas ir pan. Smėlingoje dirvoje bijūnai augins daugiau stiebų ir lapų, taip pat daugiau žiedų, kurie bus palyginti nedideli. Molingoje dirvoje išauginti žiedai bus stambesni, ant storesnių stiebų, tačiau pats krūmas ne toks tankus ir vešlus. Visai netinkamas gruntas bijūnams – durpinga rūgšti dirva, o jei dar nuolat drėgna ir pavėsinga – tai bijūnai greičiausiai nebeištvers tokios kankynės ir sunyks. Taigi, geriausia būtų pasirūpinti, kad bijūnas įsitaisytų gan purioje, derlingoje, humusingoje žemėje. Neturint tinkamo grunto, reiktų iškasti didesnę duobę ir gruntą paprasčiausiai pakeisti. Kokio dydžio duobė? Jei gruntas tinkamas – tai kad tilptų šakniagumbis i maždaug 5-6 cm gylį (virš pumpurų turi užsipilti maždaug toks sluoksnis grunto. Užpylus daugiau – augalui bus sunkiau prasikalti ir jis gali nežydėti, o užpylus mažiau, yra tikimybė augalui pašalti – jei ne žiemą, tai atkeliavus pavasario šalnoms, jei pumpurai prabustų ir prasikaltų ankstėliau dėl plonesnio grunto sluoksnio). Jei gruntas prastas ir jį keisite, tai galit išsiraust net maždaug 80x80 cm duobę ir ją užpildyti derlinga humusinga žeme.

Kada galima sodinti bijūnus?

Daugelis sako (oij, kiek daug žinovų ir pasakotojų visam internete...), jog dauginti, sodinti ir persodinti bijūnus galima tik rugpjūčio antroj pusėj ir vėliausiai iki spalio pabaigos. Bet aš galiu tam paprištarauti. Vėlgi savo kailiu išbandžiau: persodinėjau sodo augaliukus ir vieną bijūną išrausus niekaip nesugalvojau kur jį pasodinti. Kol galvojau, tai ir sutemo. Liko vargšas pamestas kamputy, vos vienu kastuvu žemių užpiltas. Sekančią dieną laiko jam neradau. Dar sekančią – vėl laiko pristigo, kol galiausiai aš jį visai pamiršau. Vaikščiojau paskui sau žiemą su kavos puodeliu po kiemą – gi žiūriu – pūpso sau šaknies kampą iškišęs. Viskas, pamaniau. Jam amen. Ir ką jūs sau galvojat, pavasarį jis kuo puikiausiai man ūglius leist pradėjo, tai pasodinau ir vargau nemačiau. Taip kad, mieleiji, ne raketų mokslas – nebijokit, imkit ir sodinkit drąsiai rudenį, pavasarį, o gal net žiemą (kokios čia dabar tos žiemos). O pavasarį, orams atšilus, bijūnas jau prabus savo vietoj, kur vos pajutęs tinkamą temperatūrą ims leisti šakneles. Blogiausia, kas gali nutikti, tai žiedus išleis tik kitąmet, bet ir tai nebe taisyklė.

Bijūnai puikiai puikiai auga saulėtoje, sunkiai vėjams pasiekiamoje vietoje, kur saulė juos pasiektų bent pusę dienos. Pavėsyje pasodinti bijūnai žydi mažai arba visai nežydi. Kadangi augalas ilgaamžis, vietą išrinkite tokią, kurioje bijūno krūmas netrukdys kitiems augalams, kad nereiktų augalo persodinti (bet garantuoju, kad tikrai persodinsit, o gal net ir ne kartą – gyvenimas vietoj nestovi, o mes ne ekstrasensai, ką gali žinot, ko užsimanysi po metų ar kelių, tai daug nepergyvenkit dėl tos vietos, nestresuokit, sodinkit ir tiek, o prireikus – persodinsit tą savo bijūną. Dar ir kerą padalinsit, krūmą atjauninsit,su drauge pasidalinsit - nieko čia blogo.

Jei jau pasodinom, tai kaip prižiūrėti, sulaukti kuo daugiau žiedų, mokėti tinkamai juos nuskinti ir pan?

Kad bijūnai žydėtų dideliais žiedais, reikia pašalinti šoninius žiedų pumpurus. Bijūnai skinami anksti rytą, kai žiedai tik pradeda skleistis. Skinant žiedus būtina ant nenupjautos dalies palikti kuo daugiau lapų, kad nesusilpnėtų keras. (Būtent todėl nenupjaukite bijūnų kero po žiedų nužydėjimo, nes esu gavusi keletą tokių klausimų) Bijūnai mėgsta laistymą (vasarą pasaugokit, kad neišdžiūtų, nuo to priklausys ir žydėjimo gausa bei trukmė) ir tręšimą mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Bet puikiausiai tinka ir aš labiausiai mėgstu pagerinti dirvą humusu, kompostu, gaminti komposto arbatą laistymui ir pan. Nemėgstu cheminių trąšų ir stengiuosi jų kiek galėdama vengti. Mokausi ir kaupiu žinias apie ekologiją ir biodinaminius ūkius, tai žinokit, jog cheminėms trąšoms ateina galas :) . Dar labai padeda mulčiavimas – ir pasitręšia, ir drėgmė užsilaiko ten, kur yra per sausa ar labai laidi dirva.

Bijūnai dauginami kero dalijimu rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Tam tikslui bijūno keras atsargiai iškasamas ir aštriu peiliu dalijamas į keletą dalių.

Žiemai bijūno stiebai nupjaunami (iki pat žemės), kerai apipilami durpėmis, kurios pavasarį nužeriamos. Netinka kerą uždengti lapais arba šiaudais, nes gali prasidėti puvimas.